Darbo sąstingis yra ypatingas darbo sukeltos streso forma. Tai yra fizinės ir emocinės išsekimo būsenos, lydimos gilios nusivylimas ir asmeninės tapatybės praradimo. Darbo sąstingis nelaikomas medicinine diagnoze tradiciniu supratimu. Daugelis ekspertų laiko jį kompleksine būsena, kurią gali daryti įvairūs kiti problemai, įskaitant depresiją ar asmens savybių atskleidimą.

Sąstingis procesas vyksta palaipsniui ir kaupia neigiamąsias emocijas, kuomet žmogaus vidinės energijos išsenka. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, ypač didmiesčiuose, sukuria palankią aplinką šios sindromos vystymuisi. Kasdieniniai streso situacijos, didelė darbo apkrova ir būtinybė nuolatinai bendrauti su daugybe žmonių gali net ir stabiliausią žmogų emociniu požiūriu išsemti.

Kas yra rizikos grupės darbo sąstingiui?

Dažniausiai darbo sąstingį patiria žmonės, kurių darbas reikalauja intensyvios bendravimo. Tai apima įvairių lygmenų vadovus, pardavimų vadovus, sveikatos ir socialinius darbuotojus, mokytojus, konsultantus ir teisėsaugos pareigūnus. Jų darbas reikalauja nuolatinio emocinio įsipareigojimo ir didelio empatijos lygio, kas laikui bėgant gali išsemti vidines jėgas žmogaus.

Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės, kurie stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp šeimos ir karjeros. Nuolatinis kaltės jausmas šeimai dėl per didelės darbo naštos, derinant su darbo stresu, sukelia papildomą emocinę apkrovą. Taip pat darbuotojai, kurie bijo prarasti darbą arba abejo savo profesine kompetencija, yra rizikos zonoje.

Miesto gyventojai papildomai rizikuoja susidurti su sąstingiu dėl nuolatinio bendravimo su daugybe nepažįstamų žmonių, ilgų darbo kelionių ir greito gyvenimo ritmo. Karjeros pradedantieji, kuriems keliamos didelės lūkesčiai, gali "išdegti" jau po pusmečio, jei negali susitvarkyti su atsakomybės spaudimu ir greito prisitaikymo poreikiu.

Darbo sąstingio požymiai

Darbo sąstingio simptomai pasireiškia tiek psichofiziologiniame, tiek social- psichologiniame lygmenyse. Fiziologiškai žmogus gali patirti nuolatinį nuovargį, miego sutrikimus, galvos skausmus ir virškinimo problemas. Dažnai pasireiškia bendras energijos lygio sumažėjimas, išsivysto lėtinis nuovargis, kuris po ilgesnių poilsio laikotarpių neišnyksta.

Social-psichologiniame lygmenyje sąstingis pasireiškia apatijomis, pasyvumu ir bendru nuobodumu dėl įvykių. Nukentėjęs asmuo gali išvysti padidėjusią erzlabumą, tampa cinikiškas ir agresyvus. Charakteringa yra nuolatinis poilsio ir atsitraukimo poreikis darbo metu, atsiranda nuobodulio ir melankolijos jausmas. Daugelis praneša apie koncentracijos sutrikimus ir stiprų poreikį vienatvei po darbo.

Darbo sąstingio priežastys

Darbo sąstingis dažnai susiformuoja dėl chroniško streso ir emocinių-energinių išteklių palaipsnio išsekinimo. Viena iš pagrindinių priežasčių yra darbo aplinkos kontrolės trūkumas: nesugebėjimas paveikti darbo valandų, užduočių apimties ar išteklių paskirstymo. Neaiškūs darbo lūkesčiai ir neaiškios pareigų aprašymo padėtys taip pat sukuria dirgmeną vystant sąstingio sindromą.

Toksinė darbo aplinka su biuro konfliktais, nepalankią atmosferą ar per daug kontroliavimu iš viršininkų gali žymiai pagreitinti sąstingio procesą. Monotonija ar, atvirkščiai, chaosas darbe reikalauja nuolatinio įtempimo, kad išlaikytų koncentraciją, kas veda prie greito vidinių išteklių išsekimo.

Strategijos įveikiant darbo sąstingį

Sąstingis yra ištaisomas būklė tinkamai su ja elgiantis. Pirmasis žingsnis yra savybių atpažinimas ir atviras emocijų išreiškimas. Savo patirtys neturėtų būti slepiamos, o turėtų būti aptariamos su viršininkais ar kolegomis, siekiant rasti sprendimo būdus iškilusioms problemoms spręsti.

Fizinė veikla yra svarbi įveikiant sąstingį. Reguliarus sportas, pasivaikščiojimai grynu oru, sveika mityba ir pakankamai miegas padeda atkurti organizmo fizinės ir emocinės jėgos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas reguliariai poilsio organizavimui - tiek trumpalaikiam darbo metu, tiek ilgalaikiam savaitgaliais ir atostogų metu.

Karjeros vystymasis ir universalų matų išsiplėtimas gali būti veiksmingas būdas kovoti su sąstingiu. Bendravimas su kitų profesijų atstovais, mokymų programose ir konferencijose dalyvavimas padeda atrasti naujas perspektyvas ir vėl atžvelgti į darbą su pašėlimu. Kai kuriais atvejais būtinas pareigų ar net profesijos pakeitimas, jei esamas veiklas nebeatneša pasitenkinimo.

Kūrybinių pomėgių ir hobio užsiėmimai už darbo ribų sukuria reikalingą pusiausvyrą ir padeda išsijungti nuo darbo problemų. Reguliarus užsiėmimas mėgstamomis veiklomis, ar tai būtų tapyba, šokis ar daržininkystė, duoda stabilumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Mokymasis atsipalaidavimo technikų, meditacijos ar kitų savireguliacijos metodų padeda geriau susitvarkyti su stresu ir išvengti naujų sąstingio epizodų.

Iš asmeninės patirties: Mano kelias per deginimąsi

Kaip šio straipsnio autorius, patyriau deginimąsi daug kartų. Galbūt tai pažįsti: būklė, kuri nuima žemyn po kojomis - supranti nebe, kodėl iš viso dirbi, ką nori pasiekti, ir jautiesi nusivylęs savo gyvenimu. Tačiau čia slypi raktas: tai psichologinė būklė, kurią gali nugalėti.

Mano asmeninis receptas prieš deginimąsi yra paprastas, bet veiksmingas:

Pirma: Jei daug galvai dirbi, turi tiesiogiai pratinti savo kūną. Kovos menai tam idealiai tinka. Treniruotėse atitrūksi nuo savęs, sutiksi žmones ir tavo galva būsi užsiėmusi būsimu judesiu - ne darbu. Kol veikia tavo raumenys, tavo protas atsigauna. Tavo širdis spaudžia, tavo kūnas tiekiamas deguonimi. Vietoje miegą varančių naktų miegosi kaip kudikis. Tavo pasitikėjimas savimi stiprėja, o ir tavo darbo rezultatyvumas pagerėja.

Antra: Viršvalandžiai kartais būtini - bet jie turi būti tavo sąmoningas sprendimas. Jei dirbi ilgiau, tai iš savo sumanumo, nes nori pasiekti konkretų tikslą. Ši perspektyva viską keičia: tai tavo asmeninis sprendimas, niekas kitas neša už tai atsakomybę.

Trečia ir svarbiausia: Tu turi turėti aiškų tikslą akivaizdoje. Jei dirbi tik dėl pačio darbo, nueini kelią į deginimąsi. Tačiau jei dirbi dėl savo šeimos, tu rasi dėl to gilesnį prasmę. Tai daro lemiamą skirtumą.

Pagalvok apie tai - tai gali pakeisti tavo gyvenimą!

Santrauka: Deginimąsi suprasti ir įveikti

Pagrindiniai deginimosi bruožai:

• Būklė visiško emocinio ir fizinio išsekimo
• Viena iš darbo sąlygomis grįstų perkrovų formų
• Lėtinis procesas su psichinėmis ir fizinėmis pasekmėmis

Ypač pažeidžiamos žmonių grupės:

• Žmonės, dirbantys komunikacijos intensyvumo darbus
• Vadovai ir direktoriai
• Sveikatos ir socialinės priežiūros srityje dirbantys asmenys
• Didmiesčio gyventojai su ilgais darbo keliais
• Darbuotojai su sutrikusia darbo ir gyvenimo pusiausvyra

Tipiški įspėjamieji signalai:

• Chroniškas išsekimas ir miego sutrikimai
• Emocinis numanymas
• Ciniškas požiūris į darbą
• Susikaustymo sunkumai
• Fiziniai negalavimai, pvz., galvos skausmai

Rekomenduojamos įveikos strategijos:

• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Planuoti pakankamas poilsių laikotarpius
• Sukurti palaikantį socialinį aplinką
• Plėtoti asmeninius pomėgius už darbo ribų
• Potencialiai ieškoti profesionalios pagalbos

Deginimosi įveikimas yra procesas, reikalaujantis laiko ir įvairių priemonių. Pirmasis svarbus žingsnis yra situacijos pripažinimas ir priėmimas. Sėkmingą atsigavimą palengvina profesionali priežiūra ir palaikantis asmeninis aplinkos. Prevenciniai veiksmai ir reguliari savęs stebėjimas gali padėti išvengti pakartoto deginimosi.

Daugiau apie sveiką pusiausvyrą temoje galite rasti mano straipsnyje Darbo ir gyvenimo pusiausvyra. Privaloma visiems, kurie nori protingai tvarkyti savo energiją!