Galiausiai po tokių gausybės vadovėlių apie „Looks & Styles“ noriu viską dar kartą susieti į vieną skyrių ir paprasčiausiai kalbėti apie tai, kas čia iš tikrųjų vyksta.
Kalbant apie „Looks & Styles“, svarbu, kad tau pavyks iš to išgauti tai, ko reikia, kad sukurtum atpažįstamą vizualinį stilių. Tai iš tikrųjų pagrindinis dėmesio taškas, kuomet kalbama apie „Looks & Styles“: sukūk savo unikalų stilių. Sukurk jį sau, keisk, kolkas, kol neatsakysi: „Šiame stiliuje galiu parodyti savo portretus, čia galiu parodyti aukštąjį toną, čia - žemąjį toną.“ Viskas, ko tau reikia, turi būti įmanoma su „Looks & Styles“. Tuomet iš tos jaučiamos gausybės vadovėlių esi išgavęs maksimumą sau.
Taip pat paruošiau tau dar vieną pavyzdį. Tai yra retušuota nuotrauka – su spalvinėmis korekcijomis, kurios buvo grindžiamos pagrindinėmis nuostatomis.
Dėl to laikiausi tam tikrų vaizdų taisyklių. Pridėjau foną (1), turėjau vidinį planą (2), kuriame pozicionavau savo modelį, ir turėjau priekį (3) su neryškiomis žolės stiebais, kuriuos į šį sceną įdėjau.
Tai yra šis pensetas – jei nueisi į viršų ir pažvelgsi į nustatymus, matysi šį žolės stiebą. Taip paprasta tai gali būti… Ir jei laikysiesi šių vaizdų taisyklių kuriant kompozicijas, jau esi žingsnį artimiau kompozicijų.
Apie „Looks & Styles“ noriu pasakyti: Su stiliumi tu prigalėtai niekada nebūsi baigęs. Atjungsiu čia visus sluoksnius. Ir stilius visada yra asmeninio skonio reikalas. Nepasiduok, jei žmonės tau iš visų kryžkelės šaukia ir sako: „Spalvas pakeisčiau visiškai kitokias, tai man visiškai nepatinka.“ Tai iš viso neturi jokios reikšmės. Stilius visada yra tavo asmeninis reikalas, ir tai, ką nori perduoti žmonėms yra: „Žmonės, taip, šiame stiliuje, šitame dizaine kuriau nuotraukas ir taip tai veikia su manimi. Ir kas mėgsta tai, tas čia pas mane yra teisingai, tačiau šitokio stiliaus kitas nebus, tai yra mano asmeninis stilius, kurį sukūriau sau.“ Supratai? Čia tau reikia klysti.
Pavyzdžiui, šiame atveju aš pagalvojau: „Vienoje iš visų šių vadovėlių iki šiol dar neišbandžiau, tai yra Filtrų galerija.“ Padariau kopiją (1), paverčiau ją į „Smartobjektą“ (2), kad galėčiau bet kuriuo metu virtimai grįžti nedestrukciniu būdu.
Filtrų galerija: Tonų atskyrimas ir kraštų pabrėžimas
Šiuo metu tiesiog skrollojau per „Filtrų galeriją“ ir pažiūrėjau, kas čia iš tikrųjų gerai tinka. Ir užlūksčiau ties „Tonų atskyrimu & Kraštų pabrėžimu“ (1).
Čia nustatau ekstremalias vertes (2) t.y. 10 „Kraštui stiprumo“ skalėje, 0 „Kraštų intensyvumui“ ir 5 „Tonų atskyrimui“ ir pastebėjau, kad tai sukuria tam tikrą komikso stilių. Žinoma, daug tikrų pikselių tiesiog sugriuvo, nes tai tik meninis filtras – ir jis tiesiog labai drastiškai įsiterpia į vaizdą. Bet man tai labai, labai patiko šioje nuotraukoje.
Jeigu pamačiau per lęšį, tu taip pat matysi, kad tai iš tikrųjų vienas prie vieno, tiesiog kaip filtre peržiūroje paveikslėlyje.
Žinoma, tai yra kitas stilius, tačiau hei: Tai galėtų būti scena iš „Žiedų valdovo“. Čia būstininkė Elfų tiesiog ką nušovė kito Orko. Taip, tai galiu sugalvoti. Ir tai šiek tiek gali pereiti į komikso kryptį. Šis paveikslėlis puikiai tinka šitam paveikslėlio stiliui. Taigi esu iš tikrųjų nutolęs nuo šio fotorealizmo ir dažniausiai su meniniais filtru sukuriu kažką visiškai kito.
Iris-švelninimas
Toliau pamačiau „Iris-švelninimą“. Padariau visišką slayą kopiją. Aš, deja, šįkart pamiršau išsaugot „Smartobjektą“. Dabar negaliu sugrįžti į nustatymus, bet šiuo atveju tai nieko nereiškia, nes toliau jau vyksta tik aptraišos. Tai gali būti pakeista, tai dažnai ir man kaip specialistui nutinka. „Iris-“ „Švelninimą“ panaudojau, nes man atrodė: „Šis piešinys (1) čia iš galo, nieko nedomina, o žolės stiebai (2) galėtų geresnai suinterguoti ir susimaišyti su visa aplinka.“
Taigi naudojau čia „Iris-švelninimą“ (1) iš „Švelnumo galerijos“ (Filtrai> Švelnine galerija> Iris-švelninimas…) ir visa tai padariau per maskę (2) iš šono, kaip man atrodė, kad tai atrodo gražiai. Ir jau viskas vėl sugrįžta į mūsų lankininkę, sako Joanis.
Garsai
Tada man atrodo, kad turėčiau pažiūrėti į garsus (1): Ar aš vis dar galiu ką nors optimizuoti čia? Aš pastebėjau, Normaliame rėžime: Vaizdas jau atrodo gerai, jis jau yra paruoštas. Tačiau Negatyvioje daugiacipientėje (2) galiu dar truputį pasukti.
Palyginimui: 0 % ir 100 % Rodomas. Man per daug būtų 100 %, tai ji labai žibėtų, man tai nepatinka, bet apie 60-70 %, galbūt netgi šiek tiek daugiau, man prideda dar šiek tiek daugiau mano modeliui.
Todėl aš palikau šiuos 69 % čia, nes manau: "Taip, šitaip atrodo stilinga."
Spalvos paieška
Nyčiai geriausiai tinka šios Spalvos paieškos (1) viršuje čia. Aš tiesiog jas patikrinu ir nustatau 100 % (2). Tai nepakenčiamai EdgyAmber (3).
Man tai yra tiesiog fantastiška su šiomis Spalvų paieškomis. Aš pridedu šiek tiek į kiekvieną sluoksnį, nes manau: Aišku, 100 % iškart matosi, bet maždaug 20, 30 % gaunu šiltą spalvinę dalį į šaltą vaizdą, nešalinant visiškai šaltumo iš vaizdo.
Tai galiu padaryti ir su kitais reguliavimo sluoksniais, jei truputį pritraukiu prie mygtukų - bet kam man tai daryti, kai čia yra šis gražus reguliavimo sluoksnis, Spalvos paieškos su šiuo EdgyAmber-įspūdžiu? Tuomet pritraukiau sau šiek tiek šio stiliaus į savo vaizdą, maždaug 20, 30 %.
Gradientų realizavimas
Gradientų realizavimas (1) nuo šviesaus iki tamsaus: Šiuo atveju buvo taip, kad nuo šio rudo prisilietimo iki juodo (2) eina. Tai taip pat čia dar kažkiek būna. Vėl uždarysiu tai, kad geriau būtų suvokti.
Ir gradientų realizavimas stovi ant Minkšto šviesos, 100 %. Tai duoda labai, labai keistų spalvų čia, bet apie 10, 20 % vėl sukaišiojau tai.
Tai yra dar vienas pagrindinis dalykas, kai darau spalvų koregavimą nuotraukai: Aš visada bando padaryti atmosferą visoje nuotraukoje dar ryškesnę, kompakterę, sujungtą ir kažkaip tvirtą. Aš net nežinau, kaip kitaip tai būtų apibūdinama. Tai tiesiog jausmas: Kiekvieną kartą, kai matau tuos 20, 30 %, jaučiuosi beveik nuogas, kai žiūriu į anksčiau matytą, nes čia tiesiog trūko šioje nuotraukoje, ir aš tai atgaunu per šį gradientų realizavimą šiuo atveju.
Spalvų balansas
Spalvų balanse galiu ištempti spalvas šaltai, šiltai. Nusprendžiau nepalikti 100 %, nes tuomet visus tuos dalykus su EdgeAmber ir taip toliau sau būčiau galėjęs sutaupyti. Ne - aš čia vėl tik truputį pritraukiu procentų ir taip sugražinu šiek tiek šaltumo, bet ne tikrai daug.
Dinamika
Galima sakyti, kad Dynamikos visai smagu žaisti ir pastebėjau: Tiesiog nieko arčiau nevyksta. Tiesiog truputį pritraukiau, taip sakant, dėl formos, nes manau: silpnai spalvos nuotraukoje sustiprina - tai veikia labai gerai. Efekto praktiškai nebūtų.
Gradualinė kreivė
Tada pagalvojau: Galiausiai galėčiau dar truputį patraukti šitas kreives (1). Gradualinės kreivės (2) yra žinoma puikiai tinkamos, kai noriu pritaikyti šlapią išvaizdą.
Aš šiame Mėlyname kanale (3) einu. Matysi tokį labai, labai nedidelį poslinkį. Taigi aš šiek tiek pakilau čia. Parodysiu šiek tiek aiškiau, tada ir paveiksle pamatysi. Taigi čia galiu nukreipti mėlynus tamsos tonus iki galo. Tai kažkaip neblogai atrodo, bet aš visada norėčiau gauti tik truputį savo vaizduose.
O jei čia žibūnėse Mėlyname kanale (1) nuleisčiau, tada gaunčiau geltonai žalios spalvos šviesas. Tai per daug, taigi čia taip pat tik truputį lekiau žemyn.
O tada mano nuomone, vaizdas yra paruoštas. Tu gali pabandyti išspausti dar daugiau iš čia. Aš dabar tai viską galiu paversti į išmanųjį objektą ir čia tiesiog tam tikrų vaizdo dalių maskavimą, tai būtų vienas įmanomas variantas. Arba viską čia vėl sujungiu į paprastą pikselių lygmenį, pasakau: „Atvirajame konverteryje tiesiog turime tikrai stilingų galimybių.“
Raw-filtro kamera
Nuo paskutinių, manau dviejų „Adobe Photoshop“ versijų, čia integruotas Raw kamera kaip filtras. Ir žinoma, tai yra superkul, kai jau esu pasiekęs pabaigą ir noriu daryti Grading.
Ypač dabar galiu pažvelgti: Ką, jei čia pasviesčiau Giliaus ir pasviesčiau Ji tamsu? Tuomet tai vėl bus visiškai kitas išvaizdos tipas, labai, labai grafikas, dar labiau link mangos. Galima daryti, bet nebūtina. Bet bent jau pažiūrėjau į tai – ir tai padariau, be didelių parengimų lygčių ir tt. – visiškai paprastai „Raw“ konverteryje.
Galiu pakeisti ir spalvų išvaizdą visiškai. Šilti atspalviai, šalti atspalviai, galiu greitai pažiūrėti viską, kad po to atkreipčiau dėmesį: „Ne, ne, čia esu visiškai teisus“, grąžindamas tai vėl į 0.
Kas nutiktų, jei aš pasiimčiau Aiškumą iki galo?
Vau! Aukštas kontrastas, taip pat neblogai. Bet man per daug. Galbūt mano vaizdas pakenčia apie 10, 20% aiškumo? Taip. Taip, apie 20%, tame dar turime (2). Tai veikia gerai.
Arba čia turiu tokių gražių dalykų kaip šie du pereinančio įrankiai. Kaip atrodytų, jei čia prijungčiau šiltą šaltos spalvos prieaugį? Pabandykime išbandyti tai. Čia dešinėje iš dešinės įvažiuoju į paveikslėlį, kuris turėtų paeiti į Modelį, ir čia iš šono turi būti tik šiltoji spalva. Ir taip pat Apšvietimas turi būti šiek tiek pritaikytas – turimos galimybės susikoncentruoti į koją. Ne, tai man netinka.
O kaip atrodo šaltoji spalva? – Šalta yra cool, nes atrodo, kad dešinėje įeinasi ši mėlyna žalia spalva. Ir aš nustatau: taip čia darome. Beveik kaip spalvingas žiedas, ir su juo vėl pakeičiau išvaizdą. Taigi taip paprasta yra čia „Raw“ konverteryje.
Nelikite abejingi, aš „Raw“ konverteryje patikrinu HSL/Black and White reguliatorius. Atspalvis, Sotis, Šviesumas – cool! Iš kokių spalvų sudarytas mano paveikslėlis? Geltona, Žalia, Mėlyna – taip, tos yra spalvos. Su Raudona negalėsiu labai daug pakeisti. Jei čia trauki Raudoną į priekį ir atgal, galbūt taip kas nors dar paslėptas odoje, bet jau nebeaišku.
Su Geltona – to tikrai čia turime, ir tai yra pagrindinis odoje spalvos komponentas ir spindesiuose. Vieną dar nebūtinai keisiu, nes jei pratęsi – ne, taip negerai atrodo.
Oranžinėje taip pat turiu tik truputį odoje, išties beveik tik skruostuose, čia neįvyksta daug.
Galų gale „Soties:“ žinoma, Žalieji – čia galiu traukti iki galo arba atitraukti. Netgi nusprendžiu leisti žalią šiek tiek atsitraukti. O Peridotą sprendžiu šiek tiek paspausti. Mėlyna manau, negaliu traukti per daug, kitaip viskas čia keistai atrodysis. Bet pažiūrėk, kas nutiks, jei staiga „Mėlyną“ ištrauksiu. Visa tai tampa labai, labai siurrealistiška ir jau beveik primena Color-key. Kai kam gali atrodyti nepopuliaru, bet aš svarstau: Galbūt per daug pridėjau „Mėlynos“.
Tai yra gražus dalykas čia: galiu tik pažiūrėti į dalykus. O jei prisidaužiau – tiesiog spustelėčiau Atsisakyti arba grąžčiau reguliatorius į 0 ir pradėčiau vėl iš naujo.
Tada pateikiu visą šį dalyką. Tu ką tik buvai čia tiesiogiai dalyvavęs, kaip praktiškai iš „luktuojom“, kaip gražiai sakoma naujajame vokiečių kalboje. Ir dabar mes vėl tai išravome raw konverteriuje. Šis yra Normalus, 100 % permatomumas. Kaip visada taisyklė: sugrąžink permatomumą, eik į 70, 80 %, ir tai vis tiek yra puiki permaina. Aš netgi sugrįžčiau šiek tiek toliau, galbūt tik į 50 % (1) maždaug. Taip nuotraukos tapo vis kompaktiškesnės ir kompaktiškesnės, ir tu prisiartini prie galutinio viso.
Galutiniai žodžiai
Kada ši žaidimėliųgi čia baigsis, tai galutinai nulemsi tik ir vien tik tu. Aš tau visuomet rekomenduoju: Prieš iš tikrųjų įrašant paveikslėlį arba PSD atsižvelgiant į Dievą nenuimkime, o galbūt dar kartą taip pat – pabandyk pailsėti vieną naktį. Galbūt netgi dvi naktis. Jei tai nekomercinis dalykas ir tu tik nori jį išskirti Facebook ar savo portfelyje: Niekas tavęs nepriverčia to greitai įkelti, 10 minučių po baigimo. Parodyk tai draugams, parodyk tai pažįstamiems, dar nekelk to į tinklą! Tu pamatysi, jie pastebės daug, daug kitokių dalykų, nei tu, pavyzdžiui. Gal netgi tau pasakys: „Ką čia darai, su tuo keistu išblukimu, perėjimas (1) yra per aštrus.“ Arba: „Išimk šį mėlyną (2), padaryk visa tai žaliomis spalvomis ir tai yra daug, daug derliaus.“ Tu išbandai tai, tu nedestruktyviai dirbai, tu dar kartą atlikai visą tai naujai sau, ne savo draugams, bet galbūt klausaisi patarimo, kurį jie tau davė. Tada dar kartą pailsėk vieną naktį ir tu pastebėsi, suprasi, kad kuriais nors punktais dar trūksta… Ir taip visoje šventėje galiausiai viskas taps tobulu.
Be to, žinoma, svarbu atsiminti, kad viską, ką retušuosite, darote ant tuščių lygių naudodamiesi įrankiais (1) ir taip pat naudokite lygių veikimo režimus (2). Visa tai padaro tavo darbą kompaktišką, aiškų, struktūrizuotą. Ir jei dirbsite su išmaniais objektais, daug dirbsite ant tuščių lygių, tada pastebėsite, kad nedestruktyvus darbo srautas nėra taip sunkus. Tai taptų jums rutina.
Visas tai kartu reikia, jei iš tikrųjų norite rasti savo išvaizdą, savo stilių. Ir tikiuosi, kad šie vadovai tau padėjo tavo kelią.