2.1 Kamerų pirkimo kriterijai
Kokius kriterijus reikia atsižvelgti renkantis kamerą? Be kainos, yra daugiau aspektų. Šiame sąraše rasite keletą svarbiausių.
Pav. 2.1: Patogumas tikrai yra vienas iš svarbiausių pirkimo kriterijų. Tik tada, kai kamera gerai telpa į rankas, galėsite nenusiminti ir valandų valandas fotografuoti. Todėl būtina asmeniškai išbandyti pageidaujamą modelį. Nikon D3 su 2,8/105mm Mikro Nikkor objektyvu. 1/200 sek., diafragma 7,1, ISO 800.
(Nuotrauka © 2010: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Kiek megapikselių reikia žmogui?
Daug fotografas pirkdamas sutelkia dėmesį į didelį megapikselių skaičių. Bet ar tikrai to reikia? Žinoma, gerai, jei reklaminiam fotografas gali tiekti pakankamai didelius duomenų kiekius plakatams ar parodoje pateikimui. Bet kaip dažnai tai nutinka?
Kasdieninė realybė kita: Daugiau nei 70% nuotraukų, kurias aš fotografuoju, pirmiausia skirtos interneto publikacijai. Todėl aš neskiriu didelio dėmesio dešimtims megapikselių. Man svarbesnė yra nuotraukų kokybė! Ne kiekis.
Papildomai, dideli duomenų kiekiai turi būti archyvuojami. Tai kainuoja vietos ir laiko. Taigi, geriau apsvarstykite du kartus, ar tikrai jums reikia kameros su tiek daug pikselių!?
Pav. 2.2: Su šiomis dviem kameromis aš turiu viską, ko man reikia. Nikon D4 (dizainas: www.pimpyourcam.com) su efektyviai 16,2 megapikselių ir Nikon D3X su 24,5 megapikselių raiška.
(Nuotrauka © Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.1.2 Dinaminio diapazono svarba
Sąžinėje: Kas iš jūsų žino savo kameros dinaminį diapazoną?
Dinaminis diapazonas nurodo, kiek liaudies diapazone detalės gali apdoroti kamera (su konkrečiu ISO vertės nustatymu). Visa, kas yra už dinaminio diapazono ribų, bus rodoma arba visa juoda arba visiškai baltai. Techniniu požiūriu, nustatytas dinaminis diapazonas lemia, ar jūsų fotografijos techniškai kokybiškos, arba turi vietų, kurios yra užlūžusios ar išdžiūvusios.
Dėl to tampa aišku, kad kuo didesnis dinaminis diapazonas labai prisideda prie jūsų fotografijų techninės kokybės!
Pav. 2.3: Jei tamsiausiose ir šviesiausiose nuotraukos vietose dar yra detalės, tai rodo didelį dinaminį diapazoną. Pavyzdžiui, mano naudojama Nikon D4 turi 13,4 diafragmos žingsnių dinaminį diapazoną (su ISO 100); todėl ši kamera turi vieną didžiausių dabar esančių dinaminių diapazonų. Kas nori sužinoti savo kameros dinaminį diapazoną, turėtų ieškoti informacijos fotografijos žurnaluose ar internete. Nikon D3S su 2,8/14-24mm Nikkor objektyvu. 1/1000 sek., diafragma 8, ISO 200.
(Nuotrauka © 2011: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.1.3 Svarbu (ekrano dydis!)!
Vykdydama mano organizuojamus seminarus pastebiu, kad kai kurie dalyviai fotografuoja su seniai įsimylėtais kamerų modeliais, kurie jau paseno. Tai dažnai matoma ne tiek kokybės, o ekrano per mažumo požiūriu; nes dideli, aukštos kokybės ekranai, kuriuose paveikslo rezultatus galima stebėti net šviesoje (transrefleksybinis ekranas – čia raktinis žodis), yra prieinami tik kelių metų nustatymo kamerų modeliams.
Vis dėlto, didelis ekranas yra prabanga, nes visi, fotografuodami, keletą kartų peržiūrės atskirus rezultatus ant kameros ekrano. Ypač jei pasikeitė šviesa ar fotografuojate su rankiniu nustatymu, peržiūrėsite ekraną dar kartą.
Pav. 2.4: Iš tikrųjų norėčiau žinoti, kiek kartų per fotosesijos eigoje žiūriu į savo kameros ekraną. Tikrai keletą dešimčių kartų. Ypač greitoje darbo dienoje gerai, kai ekranas pakankamai didelis ir turi gerą raišką, kad galėčiau greitai suvokti ir patikrinti daugybę detalių.
(Nuotraukos ©: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de (1) ir LI-Design (2))
Sutaupyti laiko tikslu, rekomenduoju naudoti automatinio nuotraukos atkūrimo funkciją. Po kiekvieno užfiksuoto kadro, atsiranda padaryta nuotrauka (sekundžių skaičių galima nurodyti kamerų meniu); parodymas iškart pranyksta, jei dar kartą paliesite ištrūkalo mygtuką. (Arba po kiek sekundžių. Ši funkcija sutaupo laiką, be to, galite išlaikyti rankų padėtį prie kameros, nes nereikia mygtuko paspausti, kad peržiūrėtumėte paskutinę padarytą nuotrauką.
Pastaba: Net jei esate labai patenkintas savo „Senąja” (kamera), pereiti prie jos pakeitimo modelio gali būti naudinga. Be technologinių tobulinimų, ypač dėl jų atsispindėsiančios kokybės nuotraukose, didesnis, modernesnis ekranas padės jums dirbti efektyviau ir greičiau. Profesionaliems fotografams tai yra būtina!
2.1.4 Greitas iššūkis
Trumpas iššūkio vėlavimas yra svarbus, jei nenorite praleisti momento. Modelio fotografavimas kartais beveik lyg veiksmo fotografavimas: svarbu nustatyti lemiamą akimirką. Yra trupmenų sekundės, kai modelis tiesiog atrodo geriau nei įprastai; šių momentų nereikėtų praleisti!
Kas abejoja, kokia yra skirtumas tarp labai trumpo ir tuomet iš karto ilgesnį iššūkį turinčios kameros, turėtų palyginti jas bandyti. Skirtumas yra milžiniškas! Tiesiog išbandykite!
Vykdydamas žymesnį darbą, labai atidžiai parenku savo aprangą. Skirtingai nei kiti fotografas, aš negalvoju, kad prie paplūdimio paliksiu atvira savo fotoaparato krepšį. Taip pat stebiu, kad keisdamas objektyvus neliečiu galinės stiklinės dalies. Niekada nepaliesčiau savo fotoaparato nešvariomis ar lipnia mis kojomis ir vengiu, pavyzdžiui, statyti gėrimų šalia fotoaparato įrangos. Daugiau žodžiu tariant: aš žinau savo įrangos vertę ir elgiuosi atitinkamai.
Tačiau darbo metu ne visuomet tenka fotografuoti nepalankiomis sąlygomis: ar tai lietuva, dulkėtos vietovės ar dėl žemoje perspektyvoje pusę pjaunančios ant paplūdimio esantys jūros vandenyje. Svarbu žinoti, kad mano fotoaparatas yra apsaugotas nuo dulkės ir šlapimo.
Abbildung 2.6: Ilgus metus maniau, kad fotoaparato gamintojo pastaba dėl dulkėms ir šlapimui atsparumo yra tik rinkodaros argumentas. Bet bent jau po to, kai aš (jau kelis kartus) gulėjau pusėje jūros vandenyje su savo fotoaparatais ir po vieno kito bangos pateko per mane ir mano fotoaparatą, suprantu, kad šie daiktai yra labai tvirti, negu galėjau tikėtis savo drąsiausiuose sapnuose.
(Foto © Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.1.7 Žemas vaizdo triukšmas esant aukštiems ISO nustatymams
Fotografas nuolat susiduria su ribomis. Dėka technologinio pažangos pastaruosius 10 metų šios ribos nebuvo tik dar stumiamos atgal.
Viena iš svarbiausių technologijos plėtros kameros srityje yra tai, kad net silpnoje šviesoje galima daryti nuotraukas labai geros kokybės, taigi beveik be vaizdo triukšmo.
Kodėl tai yra tokia svarbu? Ar ne puikios sistemos blykstės, darančios rūpesčių nematančią apšvietimą, geriausias sprendimas?
Priežastis yra ta, kad dažniausiai ryškiai lengviau supakuoti dėka aukšto ISO nustatymo, atsižvelgiant į egzistuojančią silpną nuolatinį šviesą (pavyzdžiui, sušukta šventėje, naktinėse nuotraukose ir kt.) nuotraukoje, o taip pat tik labai lengvai pagalbos signalizavimas blykste gali pagelbėti scenos šviesumui. Kas fotografuoja su 100 ISO šventėse ir tada, pavyzdžiui, su šviesa neskirtu zuvo objektyvu, jų nuotraukos greitai atrodytų "nušveisti". :-(
Abbildung 2.7: Kad blykstės charakteris nesvirptų ne gražiai, šiai nuotraukai atsižvelgiau į spintelės apšvietimą. Taip pasiekiau, kad ISO jautrumą nustatyčiau iki 3200 ISO. Nikon D3 su 2,8/105mm Mikro Nikkor. 1/100 sekundės, Blenda 7,1, ISO 3200.
(Foto © 2008: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.2 Pirkti aukštos kokybės objektyvus
Objektyvai yra jūsų fotoaparato „akys“. Todėl yra labai svarbu atitinkamai vertinti šių lęšių optinį kokybę.
Kiek didelis skiriasi taip, kaip šviesos stiprumo turi skirtingų objektyvų, pavyzdžiui, „vestuvinių nuotraukų“ pavyzdį.
Pavyzdys „Vestuvių nuotraukos“:
• A naudoja normalųjį objektyvą 50mm su šviesos stiprumu 1,4.
• B priešingai, savo nuotraukoms naudoja zumo objektyvą su šviesos stiprumu 4.
• Skirtumas lygus 3 (visąja) balansavimo juostomis.
• Vienas balansavimo lavis reiškia dvigubai šviesos (arba pusę, priklausomai nuo to, nuo kurios pusės žiūrime į tai).
• A tereikia 1/8 šviesos, ką reikia B, kad (jeigu kitos sąlygos) dar būtų galima daryti nuotraukas.
• kitaip tariant: B reikia 8 kartus daugiau šviesos nei A.
Taigi tampa aišku, koks didelis yra skirtumas tarp skirtingų objektyvų fokusavimo vertėse. Tai taip pat yra pagrindas, kodėl profesionaliai fotografai taip svarbu kokybiški begėdiai. Vakarėliuose, kai jie yra nakties patalpose su silto šviesos apšvietimu, svarbu naudoti kokybiškus objektyvus, nes tai gali būti lemiamas veiksnys, kad žemesnėse sąlygose lengvai gaminti nuotraukas.
Objektyvai yra taip pat svarbūs dar viena (svarbiausia fotografija kuriamai) privalumu: kai jie naudojami su beveik atvira blende, su jais galima labai gražiai dirbti su ribotu išplėtimo gylį. Taigi galima daryti nuotraukas su labai nedidele aiškumo išplėtimo išplėtimu, kas yra labai svarbu portretams (arba taip pat produktų nuotraukoms) atrodo labai gražiai.
Abbildung 2.8: Mažas aiškumo eiliškumo diapazonas buvo aš, siekiant raištesnio grožio, pageidauta. Siekiant optimizuoti aiškumo veikimą, aš uždariau bet vieną blenda. Objektyvai yra „labai“ aiškūs, kai jie - nuo pradinės blenda atidarymo - apie vieną ar dvi blenda yra uždaryti. Jei jie yra dar labiau uždari, tik išpletimo gylės padidėjimas; ne bet „aštrumas“. Priešingai: Tos laikas vėl lengvai minią. Jei norite pristatyti įspūdingai aiškias nuotraukas, turėtumėte, jei objektyvas turi pradinę 2.8 diafragmos vertę, nustatyti diafragmą tarp 4 ir 5,6. Nikon D4 su 2,8/105mm Mikro Nikkor. 1/125 sekundės, Blenda 4, ISO 100.
(Foto © 2013: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Pav. 2,9: Ištrauka, originalus dydis (100%). Tik šiek tiek padidintas kontrastas. Aiškėja, kodėl 105 mm Mikro-Nikkor yra daugelio portretų fotograforių favoritas.
(Nuotrauka © 2013: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.3 Apšvietimo technika
Pastaba: Kuriant profesionalius modelių nuotraukas ir siekiant neišardomai išlaikyti kūrybiškumą, svarbu turėti tinkamą apšvietimo techniką.
Bent jau "pagrindinė įranga", susidedanti iš apšviečiamojo, šešėlės ir sistemos blykstės (kuri gali būti naudojama atskirai nuo kameros), turėtų turėti kiekvienas modelių fotografuojantis asmuo.
Jei norite "piešti" šviesa, t.y. sukurti kiek sudėtingesnį šviesos valdymą, be ilgo galvosūkio negalima išvengti ilgalaikės studijos ar lauko blykstės naudojimo. Prieš įsigydami turėtumėte perskaityti mano patarimus apie blykstes, kurie yra publikuoti PSD-Tutorials.de tinklalapyje mano 10 dalies vadovėlyje „Professionelle Lichtführung“. Nes svarbu rasti tikrai tinkamą blykstę, kuri atitiktų jūsų individualias reikalavimus!
Prieš įsigydami brangią blykstę, rekomenduočiau dalyvauti dirbtuvėse, kur jūsų bus supažindinta su blykstės naudojimu ir veikimo principais.
Be to, kai kuriuose foto prekybos centruose yra galimybė išsinuomoti blykstes pvz., foto prekybos centre „Calumet“ (parduotuvės Berlyne, Dusseldorfe, Miunchene, Štutgarte, Esene). Tai naudinga, nes taip galite išbandyti nupirktą sistemą ir įsitikinti, ar jūsų pasirinkimas atitiks jūsų poreikius.
Kokius įrankius profesiniam modelių fotografavimui naudinga naudoti, išsamiau aprašyta 8 dalyje ("Modelius nuosekliai apšviesti") šio vadovėlio serijoje!
2.4 Kompiuterinė technika
Paskutiniuose 10–13 metais kompiuteris tapo būtinu fotografo įrankiu. Daugelį mano kolegų laikas prie kompiuterio užtrunka daugiau nei laikas, praleistas su fotoaparatu.
Skaitmeniškai įrašytos nuotraukos yra saugomos ir archyvuojamos, jas reikia peržiūrėti, išsirinkti geriausias, tuomet (atitinkamai pagal fotografą supratimą daug ar mažai sudėtingai) apdoroti.
Trumpai tariant: Kompiuteris su atitinkamais priedais (lygiavertis) kartu su fotoaparatu ir apšvietimo įranga yra pagrindiniai fotografo įrankiai. Todėl prieš perkant reikėtų apgalvoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti kompiuterinė technika. Galų gale, norite, kad jį galėtumėte produktviai naudoti kelis metus.
Itin naudingos, ypač profesionaliems fotografas, kurie, dirbdami konkrečiu užsakymu, dažnai tariasi su laiko trūkumu, įdiegta vidinė SSD (atsarginė) standžioji. Tai buvo didžiausias lengvatinimas per pastaruosius metus po to, kai savo „Mac“ pakeičiau standžiąsias plokštes. Dabar kompiuteris (operacinė sistema) paleidžiasi per apie 5 sekundes, o taip pat ir programos, pirmiausia „Photoshop“, įsijungia momentaliai. Prieš atnaujinant, po mygtuko paspaudimo ėjau pasigaminti kavos (arba arbatos), kad praleistumčiau laukimo laiką. Šiandien įjungiu kompiuterį, įvedu slaptažodį ir pradedu dirbti. Genialu! :-)
Be to, kompiuteris, su kuriuo atliekate nuotraukų redagavimą, turėtų būti su gera vaizdo plokšte ir kuo daugiau operatyviojo atminties (RAM) kiekio. Kuo daugiau RAM, tuo geriau!
Taip pat monitorius neturėtų būti renkamas vien pagal „kainą“: Galų gale jūs praleisite prie jo dešimtis valandų koncentruotai dirbdami su nuotraukų redagavimu. Dėl šios priežasties monitoriaus kokybė (žinoma, kalibruojama) yra svarbesnė nei kokia nors kita!
Profesionaliems fotografas, uždirbantiems iš savo nuotraukų pardavimo, duomenų saugojimo ir archyvavimo klausimas yra ypatingai jautrus. Įsivaizduokite milžinišką katastrofą, jei visos jūsų nuotraukos būtų nepataisomai dingusios, ištrintos ar sugriautos…!
Pav. 2.10: Todėl naudoju raidės saugojimo sistemas (čia vaizduojamas „Blueline“ RAID iš „Certon“, kuris taip pat turi pranašumą, kad jį galima naudoti kaip FTP serverį). Su RAID sistemomis viena (o „Blueline“ atveju net 2 iš 8) iš daugelio standžiųjų diskų gali sugesti, bet visi duomenys vis tiek išliks 100 proc. išsaugoti.
(Nuotrauka © 2011: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Siekiant didžiausių saugumo priemonių (kad būtų išvengta vagysčių, gaisrų ar vandens žalos), savo nuotraukas esu saugojęs du kartus į RAID sistemas, kurios yra 100 km atstumu viena nuo kitos, skirtinguose nepriklausomuose vietose.
Be to, labai svarbus mobiliosios standžiosios disko naudojimas, bent jau tais atvejais, kai dirbate išorėje ir nuotraukos negali būti nedelsiant archyvuojamos. Arba jei klientams nedelsiant po sesijos padovanosite atlikas fotos, kas reklamos nuotraukoms iš tikrųjų beveik visuomet yra būtina.
Pav. 2.11: Skaitmeninių nuotraukų, kurias reikia kruopščiai saugoti, pavyzdžiui, erotinių asmenų ar dar nepaskelbtų naujovių produktų nuotraukų, duomenų mainų jautriems naudojami Digittrade „High Security“ standieji diskai, turintys dviejų lygių saugumo sistemą, pasirodo gana genialūs. Norint pasiekti per 256 bitų AES užšifruotus duomenis į standų diską, reikalinga tiek išmanioji kortelė, tiek PIN kodas.
Taip, pavyzdžiui, klientui atlikus sesiją, standų diską siunčiu iš karto, o tada (gavus duomenų laikmeną) siunčiu išmaniąją kortelę. Kai klientas saugiai gauna abu, galima pagaliau per telefoną pateikti 8 skaitmenu PIN kodą. Tik tada galima pasiekti nuotraukas. Tai, kad šie mini seifų standieji diskai yra taip pat SSD variacijos, ir kad kriptografinis raktas nesankcionuotų atakų metu automatiškai sunaikinamas (neveikiant pačioms duomenims), suteikia puikų papildymą sistemai, kuri buvo apdovanota 2012 m. IT inovacijų premija.
(Nuotrauka © 2013: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Paveikslas 2.12: Grafinis planšetas su spaudžiamu pieštuku jau beveik kiekvienam fotografui. Tačiau netgi tiems, kurie labiausiai (ar dažniausiai) dirba su pelėmis, yra įdomių naujovių: ši belaidė žaidimų pelė R.A.T.9 turi ne tik daugybę individualaus dydžio ir darbo būdo pritaikymo galimybių (tarp jų keičiamas nykščio atramos kampas, pelės ilgis, aukštis bei svoris), bet taip pat yra galimybė priskirti vienai atskirai komandai ar net makroprogramoms įprastus žymes ir ratukus naudojant skirtingus (per programinę įrangą programuojamus) profilius ir klavišų išdėstymus. Taip darbas su „Photoshop“ tampa malonumas net ir neturint klavišų komandų žinių!
Pavyzdžiui, raudoną ratuką priskyrėme pasirinkimui (dešinėn: didesnis; kairėn: mažesnis) veiksmų įrankio dydį. Įvesčių perskaitymo tikslumas (iki 6,400 DPI), ergonominis dizainas ir galimybė įkrauti į komplektą įeinančio antrojo Li-Io tipo akumuliatoriaus naudojant USB įkrovimo stotį sudaro rekomenduojamą paketą (kaina tarp 99,- iki 159,- eurų).
(Foto © Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
2.5 Kita priedai
Pastaba: Fotografams yra daugiau įvairių naudingų priedų! Kam panorėjęs susipažinti su visomis galimybėmis, rekomenduojamas „Brenner Fotoversand“ katalogas (galima užsisakyti adresu www.fotobrenner.de). Daugiau nei 10,000 fotografijos susijusių daiktų yra pateikti sąraše!
Paveikslas 2.13: Kadangi mano foto dirbtuvės vyksta ne tik Düsseldorfo studijoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, pietuose, kur saulė labai švelni, dėl ryškaus aplinkos šviesos tiesioginės vaizdo kontrolės ten būna sunku. Todėl keliems patyrusiems dalyviams pradėjo naudoti didinimo lupos, kurios tiksliai pritaikomos ant ekrano būsimam apžvalgam.
Gumavimas užtikrina, kad ekranas neišsikratys. Ir reguliariai dažnai vaizdo kontrolės galima nešioti lupą ant diržo, pvz., aplink kaklą (kad būtų greitai pasiekiama).
(Foto © 2013: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Pastaba: Vienas iš didžiausių problemų daugumai modelių fotografų yra ne tinkamos įrangos įsigijimas, o tinkamų modelių radimas. Kitame šio vadovo skyriuje aš suteiksiu jums vertingų patarimų, kaip ir kur galima rasti puikius modelius.
