Čia pateikiamas aprašymas kiekvienam skyriui:
Dalis 01 - "Svajonės profesija" koncerto fotografas?
Dalis 02 - Teisiniai klausimai
Dalis 03 - Koncerto fotografijos ypatybės
Dalis 04 - Elgesys „grabeje“
Dalis 05 - Reikalinga įranga koncerto fotografams
Dalis 06 - Patarimai ir triukai profesionalių (koncerto fotografijos) specialistų
Dalis 07 - Vaizdo kūrimas (1 dalis)
Dalis 08 - Vaizdo kūrimas (2 dalis)
Dalis 09 - Rekomenduojami fotoaparato nustatymai
Dalis 10 - Po renginio priemonės
Koncerto fotografijoje mes, fotografas, esame tiesiog „toleruojami“ - iš spaudos laisvės, ataskaitų, rinkodaros tikslų ir pan.; niekam mes esame nepopuliariai: nei muzikantams, nei jų vadovams, nei renginio organizatoriams, nei apsaugos personalui ar žiūrovams auditorijoje. Tai yra suprantama, bent jau atidžiau pažvelgus:
Muzikantai nebuvo labai patenkinti, kai mes „grabeje“ - tiesiog šalia jų (dažnai muzikantai buvo „beveik prieš akis“) veikėme. Įsivaizduokite, turite kalbą viešai paskelbti ar koncertą surengti prieš auditoriją ir tiesiai priešais jus tvyro keli fotografas. Tai trukdo, tai atitraukia dėmesį!
Vadovai mūsų taip pat nemėgsta (jei jiems nereikia „apieškinių fotografo“). Galbūt galėtume padaryti nuotraukas (ir paskelbti!), kurios vadovui nėra tinkamos (nepalankios atlikėjų pozuotės, matomi prakaito taškai, rūstus veido išraiška ir kt.). Vadovas labiausiai norėtų visa tai kontroliuoti, kad būtų išvengta neigiamų pranešimų (įskaitant nepalankias nuotraukas). Tai yra neįmanoma spaudos fotografas; todėl vadovai laiko mus būtinu blogiu ir ne kaip remiantį savo po kontraktą palaikomų muzikantų propagavimą.
Rengėjai taip pat būtų laimingi, jei mus nebūtų, nes mes darome „darbą“ (susijusį su organizaciniais dalykais). Dėl mūsų fotografas turi įvertinti ir patikrinti užklausas, išduoti akreditacijas, atspausdinti ir išdalinti spaudos perspjėjimų leidimus ir dar daugiau.
Taip pat apsaugos pareigūnai grabeje mus vertina kaip trukdovus. Nes mes padarome jų užduotį, užtikrinant saugumą, šiek tiek sudėtingesnę.
Galiausiai, bet ne mažiau svarbu mes – ne savanoriškai – trukdome ir koncerto mėgavimui daugybės žiūrovų, bent jau tų, kurie yra pirmose eilėse, kuriems mes užgožiame vaizdą. Ir net jei mes niekam neblokuojame vaizdo, pavyzdžiui, nes scena yra pakelta, mes, atlikdami savo vietos keitimus ir kt., atitraukiame nuo tikrųjų veiksmų scenoje.
Pav. 4.1: Culcha Candela 2011 m. rugpjūčio 20 d. Bochum/Witten Zeltfestival Ruhr metu. Čia gerai matyti spaudos perspjėjimą, kuriame iki tol kitame kampe yra keletas fotografas, kai kiti jau buvo išvesti iš apsaugos, daugelis atvejų „panaudojimo“ būtų tinkama reikšmė. Aš padariau nuotrauką tarsi „paskutinį žvilgsnį atgal“, kaip paskutinį šansą įamžinti nuotrauką iš scenos. Ir nedelsiant po to ir kiti fotografas buvo „išvesti“ iš grėblio.
Kartais fotografams leidžiama po pirmų trijų dainų (kurias leidžiama fotografuoti) likti auditorijoje visame koncerte. Tačiau visada su sąlyga, kad fotoaparatas bus uždėtas į fotostatybos dėklą. Nikon D3S su 4,0/24-120 mm mikro-Nikkor, naudojant 24 mm židinio nuotolį. 1/60 sekundės, diafragma 4,0, ISO 3200.
(Nuotrauka © 2011: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Pav. 4.2: Jei scena yra tik šiek tiek aukštesnė už spaudos perspjėjimą, perspektyva mums, fotografams, yra palankesnė, nes nereikia visų nuotraukų taip labai fotografuoti iš apačios. Tačiau taip prarandame pirmų eilėse esančių gerbėjų matymą. H-Blockx 2010 m. rugpjūčio 31 d. Nikon D3S su 2,8/24-70 mm mikro-Nikkor, naudojant 24 mm židinio nuotolį. 1/200 sekundės, diafragma 2,8, ISO 5000.
(Nuotrauka © 2010: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
4.1 Nepastebimai veikti
Iš anksčiau išvardytų priežasčių aišku, kad žiniasklaidos grabeje veikti nepastebimai yra patarčiau! Galų gale norime niekam nekelti trikdžių. Visada reikia prisiminti, kad tam tikra prasme esame „privilegijuoti“, nes galiausiai galime nemokamai dalyvauti renginyje bent jau trumpą laiką. Ir netgi tai darome pareinamosioje padėtyje, labai arti muzikantų, tiesiog prie pat scenos.
„Žvaigždės“ yra muzikantai, to niekada neturėtų pamiršti fotografas! Deja, esu matęs fotografas („saviraiškūsnis“), kurie - paslaptingumo, šventės jausmo būsenoje - save garbino spaudos grabeje, atsigręždami į auditoriją, išdidžiausiuve „selfi“ nuotraukas (su muzikantais scenoje fone) ir tuos saviveiksmus tučtuojau išskelbdavo „facebook“ ar kitose „socialinėse“ tinkluose. Iš tikrųjų toks elgesys yra labai nepatenkinamas…!
Patyręs, patyręs koncerto fotografas niekada nedarytų ko panašaus. Nes jiems svarbu padaryti išskirtines, kokybiškas nuotraukas iš koncerto. Ir būti patikimu verslo partneriu muzikos industrijoje, kuris veikia nepastebimai, efektyviai ir gerai atlieka savo darbą. Malonus (ir savoje spaudos grabeje taip pat labai „nepastebimas“) bendradarbiavimas yra pagrindinis būdas, kaip kitam koncerto organizatoriui sutikta pateikti rekomendaciją dėl būsimų koncertų akreditacijų. Fotografas, kuris elgėsi nemalonus ir trikdė, greičiausiai nebus vėl akredituotas, nes toks elgesys taip pat išplito muzikos scenoje ir taip pat kitos organizatoriai apie „juodus avyrus“ fotografo bendruomenėje bus informuoti.
Pav. 4.3: Jan Delay su grupe (ir keletas koncerto fotografų) 2010 m. rugpjūčio 20 d. Zeltfestival Ruhr. Atlikėjui koncerto metu reikalingas akių kontaktas su auditorija, kad galėtų pamatyti reakcijas (ar jie „dalyvauja“ ar kiti neišreiškia) labai svarbu, kad atitinkamai galėtų veikti ir atlikti profesionalią šou programą. Fotografai, kurie elgiasi per daug pastebimai, tik atitraukia, galbūt atlieka atlikėją nervina ir galų gale paveikia koncerto kokybę. Nikon D3S su 2,8/24-70 mm mikro-Nikkor, naudojant 24 mm židinio nuotolį. 1/250 sekundės, diafragmos 3,5, ISO 5000.
(Nuotrauka © 2010: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Paveikslas 4.4: Daug įkvepiantų (mokamų!) fanų (čia Antroji dalis koncerto 2011 m. rugpjūčio 20 d. Culcha Candela-), stovi už mūsų koncerto fotografas. Jie laukia mūsų idolių pasirodymo, nori kuo labiau nerūpestingai mėgautis koncertu. Suprantama, kad mes, fotografas, dirbame giluminiame lauke kuo nepastebimiau!
Tai reiškia, nepastarai uždengti scena ir dažnai keisti vietą, kad ne visą laiką stovėtumėte prie tų pačių žiūrovų (ir jų vaizdas – bent jau iš dalies – būtų apribojamas). Nikon D3S su 4,0/24-120-mm-Nikkor, naudojant 24 mm fokalinę atstumą. 1/320 sekundės, 4,0 diafragmos, 3200 ISO.
(Nuotrauka © 2011 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Išvada: Iš tikrųjų tai savaime suprantama, tačiau kartais galima pastebėti fotografas, kurie yra toks bezdėsės ir nepaiso: fotografai koncerto aikštėje turėtų kuo nepastebimai elgtis. Svarbu, kad šou, kuris vyksta ant scenos (o ne prie jos), nebūtų trukdoma. Profesionaliems muzikantams (jų vadovybei ir koncertų organizatoriams) svarbu, kad šou vyktų kuo sklandžiau. Fotografas, kuris trukdo, įvykdo pareigą neleisti profesionalams uždirbti savo gyvenimo iš to – ir manau, kad suprantama, jog jie neturi džiaugsmo.
Žiūrovai taip pat nori pamatyti puikų šou. Jie nori praleisti keletą gražių valandų ir už tai sumokėti (brangiai). Jie nori savo idolių gyvai ant scenos – o ne egocentriškų fotografų.
4.2 Kolegialus elgesys
Beje, šis spaudimas yra dar didesnis, kai iš fotografavimo galima užsidirbti pragyvenimui ir fotografas negali sau leisti ateiti į redakciją be („spausdinamų“) rezultatų.
Šis jausmas, kad esi paspirtas, kartais verčia ir panašų, prieš tai taip draugišką ir atsargų, kartais netgi vadinamą užtikrintą, fotografą, iš karto, patekdami į spaudos grabinę, pavirsti į „tempiančią žvėrį“, kuris naudoja alkūnę, kad apgintų savo perspektyvius pozicijas ir per koncerto eigą užėmė naujas pozicijas pb kangą scenos krašte be kitų fotografų sąžiningumo nekreipiant dėmesio į tai, kad jie jau fotografuoja ten.
Tuo tarpu, kaip gyvenime dažnai atsitinka: draugiškas, kolegialus elgesys naudingas ilgainiui labiau nei „vienišažaidybinė taktika“. Susitiksite gyvenime kelis kartus (ypač koncertų fotografijoje), ir kai susitiksite su savo kolegomis, su kuriais esate draugiški, koncerto pradžioje, tai tikrai malonu, nei jei paskutiniame koncerte buvote piktu žvilgsniu žiūrimas dėl pasipiktinimo ir baimės, kad dabar galite patys būti tie, kurie negali tikėtis daugiau dėmesingumo iš kitų fotografų.
Išvada
Taigi: Elkitės kolegialiai, galiausiai taip jums patinks daugiau nei be jokio pagarbo elgesio! Ir jei (kaip jau man atsitiko) gaunate skausmingą smūgį į galvą nuo kaimyno nuotolinio objektyvo, tai netikėkite, kad tai nutiko tyčia. Gali būti, kad fotografavimo metu buvote taip įsitraukęs į vaizdo kūrimą, kad antrankė vyras atsitiktinai įvyko per didelį lanką, kai sukosi ar kai objektyvas keičiamas.
Paveikslas 4.5: Ši nuotrauka buvo padaryta po Sunrise Avenue koncerto 2012 m. rugpjūčio 27 d. ypatingi fotografai priekyje, kur duoda pakankamai vietos, kad kiekvienas iš jų galėtų netrukdomai fotografuoti. Tačiau fotografavimo sąlygos spaudos griuvėsiuose ne visada yra tokios „patogios“ kaip čia: dažnai yra tanku, nepatogu. Tikrai kiekvienas koncerto fotografas bent jau kartą turi sulaužytą alkūnę ar objektyvą į galvą ... Nesutelktai, žinoma, tačiau todėl ne mažiau skausminga. Bet tada svarbiau išlikti ramiam ir rūpintis fotografavimu likusiai laikui; galvos žaizdą galima apdoroti dar po kelių minučių. Nes, atnešę sėkmingų, neišimokštų nuotraukų iš koncerto, žaizda atneša kur kas mažiau skausmo! Nikon D4 su 2,8/14-24-mm-Nikkor su naudojama 14 mm fokalinė atstumu. 1/500 sekundės, 2,8 diafragma, 4000 ISO.
(Nuotrauka © 2012 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
4.3(Saugos) Būtiniausi dalykai laikytis
Tipiški (saugos) nurodymai yra, pavyzdžiui:
Vykdymo turi nurodymų teisę ir gali – esant aktualiai padėčiai, pvz., skubios pagalbos atveju ar dėl saugumo priežasčių – prieš koncerto pradžią suteiktas fotografams teises atvejis primtai apriboti. Foto krepšiai taip pat negalimi ant žemės keltis (trikčių rizika kitiems fotografams!). Batai nešviesos spaudos griovelyje neturėtų būti naudojami. Baigus fotografuoti, visi fotografa suspaudžia padėjusias vietas. Jei jie palieka kameras, jie gali nemokamai dalyvauti koncerto likusioje dalyje (bet nebe spaudos griove, o publikai). Ir tt. (Yra daug reikalavimų ir saugumo nurodymų; čia išvardyti buvo tik keli tipiniai mano išvardyti). Jei yra apribojimai, tai dažniausiai yra dėl to, kad turime atsižvelgti į saugumo aspektus arba todėl, kad organizatorius gavo griežtus reikalavimus nuo muzikantų ar jų vadovybės, ką fotografas turėtų ar neturėtų daryti. Pirmuoju atveju, kai kalbama apie saugumą ir koncerto sklandų vyksmą, aišku, kad šie nurodymai turi būti paisomi. Niekas tikrai nenori būti atsakingas, jei dėl savo kaltės, pvz., gelbėtojai nukentėję bus apsunkinti.
Antrąją atvejį sąžiningumas mums liepia laikytis nurodymų, kad organizatorius, kuris šiuo atveju beveik dirba kaip tarpininkas tarp fotografo ir muzikantų, nebūtų "pasodintas ant ragų." Galiausiai, jis atsakingas prieš muzikus ir jų vadovus, ir jei fotogrfai nesilaiko taisyklių, muzikantai ar pati vadovybė mūsų reikalavimą suvokti kaip sutartį pertraukti (ir galbūt pareikalauti atlyginti nuostolius arba pareikalauti iš anksto sutartą baudą).
Kadangi fotografas su koncerto organizatoriumi sueina sutartį, tai nebent jis gali rūpintis tuo, kad pagal susitarimus spaudos griuvėse (arba visame koncertų aikštėje) būtų veikta. Muzikantai ir vadovybė kaltins organizatoriaus sutarties pažeidimą, pavyzdžiui, jei fotografai elgiasi kitaip nei tarp muzikanto/vadovybės ir koncerto organizatoriaus sutarta, nes jis yra atsakingas už tai, kas vyksta koncerto metu:
Įprasta sutarčių santykiai:
Muzikantai/Managementas <-> Koncertų organizatoriai <-> Koncertų fotografas
Todėl atkreipkite dėmesį, kad koncertų organizatoriai tik įgyvendina griežtus muzikantų ar jų managemento nustatymus. Arba dėl organizacinių ar saugumo priežasčių fotografams keliami papildomi reikalavimai. Pažeidinėjimų atveju fotografas negali atsakingai pasiimti „į savo sąskaitą“, nes tuo tiesiogiai kenkia koncertų organizatoriui. Ir taip pat tam, kas vėl organizuos koncertus ir kur mes fotografas vėl prašysime (nemokamos) akreditacijos…
Pav. 4.6: Tokio Hotel su dainininku Bill Kaulitz 2007 m. balandžio 05 d. Varšuvoje. Žodis „Fan“ kilęs iš žodžio „fanatiškas“ ir tai aiškiai rodo, kad muzikantai neretai siekia, kad publika jiems nepriartėtų per arti, nes kartais susižavėję gerbėjai būna įžengę į sceną, norėdami paliesti savo idolį, asmeniškai perduoti pliušinį arkliuką ar apsikabinti jį ar ją. Tai gali sumaišyti atlikėją ir sustabdyti iš anksto detaliai suplanuotą šou. Norint išvengti to, koncertų organizatorius turi įtraukti tokių pavojų prevenciją į saugumo planą (ir atitinkamai įgyvendinti praktikoje). Mums, fotografas, taip pat reikia laikytis to, nes saugumas ir sklandus šou vykdymas yra pirmenybė!
(Nuotrauka © 2007 m.: DAVIDS/Sven Darmer – www.svendarmer.de)
Pav. 4.7: H-Blockx (su dainininku Henning Wehland prie mikrofono tiesiai prieš spaudos fotografininkus) savo koncerte 2010 m. rugpjūčio 31 d. Želtfestivalyje Ruhr Bochume/Vitene. Jei ryšys tarp muzikantų scenoje ir fotografininkų spaudos griuveje yra tokia artima, suprantama, kad fotografininkai turi griežtai laikytis saugos nurodymų, kuriuos akreditacijos metu išduoda organizatorius! Pavyzdžiui, būtų neįsivaizduojama, jei fotografas šiame koncerte būtų padėjęs savo fotokameros maišą ant scenos krašto, kad galėtų gaminti objektyvų keitimo procedūrą greičiau ir patogiau... Nikon D3S su 2,8/24-70 mm Mikro-Nikkor, naudojant 26 mm Brenno atstumą. 1/320 sekundės, diafragma 2,8, ISO 5000.
(Nuotrauka © 2010 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
4.4 Laikytis apsaugos instrukcijų
Nors koncertų organizatoriai bando iš anksto pateikti kuo daugiau informacijos ir nurodymų fotografininkams dėl jų elgesio renginio metu, jie negali numatyti ateities ir visus įvykius renginio metu iki smulkiausių detalių.
Kad būtų galima lanksti reaguoti į nenumatytus įvykius (pavyzdžiui, panikos protrūkį kai kuriems gerbėjams salėje, sąmonės netekimus, dūmų išsiskyrimą, daiktų mėtymą iš žiūrovų salės, scenos gaudymą ir tt.), ir atitikti koncertų organizatorių (saugumo) interesus, akreditacijos metu iš esmės nurodoma, kad saugumo personalas, kontroliuojantis visą koncerto renginio eigos laiką, turi visišką įsakymo teisę, ir visi fotografininkai privalo griežtai laikytis to.
Pastaba
"Kaip jau minėta, apsauga yra rengėjo pratęstasis ranka, turinti raktus prie namo. Taigi, apsaugos žodis yra įstatymas, ar jis jums patinka, ar ne.
Dėl praktiškumo priežasčių paprastai neįmanoma ir nepravaldi, kad apsauga pagrįstų savo nurodymus. Todėl dažnai pasitaiko taip, kad sprendimai atrodo labai savavališki. Tačiau kiekvienam koncertų fotografininkui reikėtų suprasti, kad pagrindinis apsaugos uždavinys yra išlaikyti ar atkurti visos įsijungusiųjų (…) saugumą.“
(Iš: Koncertų fotografija; Brüggemann, Becher, Meister, Darmer, Lippert; mitp leidykla 2012 m.; 186 puslapiai; 24,95 eurai).
Pav. 4.8: Dar (tik) tuščias spaudos griuvinis kelias keletą minučių prieš koncerto pradžią. Dar fotografininkai negali įeiti į gatvę; reikia laukti iki apsauga (įspūdingas atstovas matomas kairėje nuotraukoje) duos ženklą ir atidarys akredituotiems fotografininkams apsaugos juostas. Ir tuomet dažniausiai viskas prasideda itin greitai!
(Nuotrauka © 2013 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Pasitelkiant šiuolaikiniais ryšio metodais („ausies kištuku“), apsaugos nariai puikiai tarpusavyje sąveikauja. Taip kiekvienas iš jų gali būti informuotas kuo greičiau apie įvykius, kurie vyksta už jo regimo lauko, pavyzdžiui, galutinai koncerto salės kitoje pusėje, nes saugos personalas idealiausiu atveju būna paskirstytas po visą koncertų aikštę. Taigi atsitinka, kad kiekvienas atskiras narys jau žino apie galimus pavojingus atvejus, net jei jie yra visiškai kitur lokalizuoti.
Pav. 4.9: Culcha Candela koncerte 2011 m. rugpjūčio 20 d. Kuomet totaliai sužavėti gerbėjai publikoje pamato savo idolių, pradeda hiperventiliuoti ar net svaigti, būtina greitai sureaguoti sanitarams. Apsauga turi užtikrinti sklandų gelbėjimo darbą, kas kartais reiškia, kad fotografininkai trumpam ir skubiai turi išvalyti spaudos griuvį, kad būtų galima greitai leisti išgelbėtojams patekti ir galbūt ištrūkti sąmonę pavojingoje padėtyje esančią asmenį. Nikon D3S su 4,0/24-120 mm Mikro-Nikkor, naudojant 24 mm Brenno atstumą. 1/100 sekundės, diafragma 5,0, ISO 2000.
(Nuotrauka © 2011 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Išvados apie temą
Kai saugumo tarnyba duoda instrukcijas, jums reikėtų juos kuo greičiau laikytis ir nesiginčyti. Dėl savo narių telekomunikacinės sąveikos saugumo tarnyba turi daugiau informacijos nei jūs, todėl instrukcijos paprastai turi ir (saugumo) pagrindą.
Jeigu esate geri partneriai žurnalistų duobėje, saugumas taip pat bus jums palankus ir supras mūsų interesus.
Trumpas sveikinimas patraukiant žvilgsnį ir šypsena įėjime į duobę sukurs atsipalaidavusią aplinką ir praleis kelią prie gerų tarpusavio santykių.
Kai abiejose pusėse yra pasitikimas ir nepriekaištingai gerbiamas kito pusės darbas/uzduotys ir šių nevaržo, o priešingai, palaiko nutildę – tada susikurs partnerystės santykius, iš kurių abi pusės vėl gali pasinaudoti kitą koncertą.
Kas, priešingai, suteikia nepatogumų žurnalistų duobėje, nesilaiko saugumo tarnybos instrukcijų ir dar ir ginčijasi, tikrai niekada negaus palaikymo ir paramos kurdami ypatingus koncerto nuotraukas.
Vykdykite atsargiai
Žurnalistų duobė būna pripildyta renginių technikos pakraštyje. Čia rasite ne tik garsiakalbius, bet taip pat apšvietimo techniką ir žinoma, daugybę laidas. Idealiu atveju jos yra gerai paslėptos, tačiau aš esu patyręs nemažai koncertų, kuriuose pakraštyje, arti scenos, viešinosi kabelių chaosas. Tokios kliūtys gali būti pavojingos, ypač todėl, kad duobėje dažnai nėra šviesos ir fotografas paprastai neturi leidžiama naudotis veidrodinėmis lemputėmis.
Atvaizdas 4.10: Saugokitės kliūties! Tarp garsiakalbių aiškiai matomi kabeliai. Tačiau ši nuotrauka buvo padaryta labai jautriu 3,200 ISO šviesos jautrumu ir tuo metu, kai duobė vėl buvo beveik visiškai tuščia. Susidūrus su minia, kai daug koncerto fotografų triūsia duobėje, kabo ar gulintys kabeliai nesunkiai išvengiami. Ypač kai mes fotografai dėl trumpo turimo laiko judame garsiakalbiais su fotoaparatu priešais akis ir nufotografuojame (ir todėl fotografuojame) link scenos. Taigi būkite atsargūs, nes sulaužytas pėdos kaminklelis ne tik reiškia skausmą, bet ir kelias savaites ar net mėnesius darbo praradimą!
(Nuotrauka © 2011 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Be to, ypač kai renginiai vyksta lauke ar palapinėse, kartais duobėje galima rasti įdubimus, per kuriuos vėl veda elektros kabeliai. Čia lengvai galite paslysti, apdaulinti pėdą ar net sulaužyti ją.
Išvada: Taigi duobėje būkite atsargūs! Pastebėkite galimas kliūtis vietovėje prieš paliekant ją! Geriausia tai padaryti, kai tiesiog įeinama į duobę (trumpai prieš koncerto pradžią sale būna pakankamai šviesu) ir ieškoti potencialių kliūčių. Nepastebėjus, fotografai turėtų judėti šiek tiek lėčiau ir atsargiau – netrukus fotografavimo metu vykstančio skubėjimo metu.
4.6 Netpalikite daiktų duobėje
Rekomenduojama pasiimti kuo mažesnę, plokščią foto kuprinę į koncertą ir ja nešiotis visą laiką ant nugaros. Ji mažiau trukdo sukasi ar keičiasi padėties.
Geriausia būtų, jei būtų galima visiškai atsisakyti kuprinės ar foto krepšio. Tačiau tuomet reikėtų dirbti su dviem kameromis, įrašytomis su skirtingais artiniais, kas taip pat kelia riziką, kad kamera, kabantis virš pečių, pluostelės ir trukdys (arba rizikuos gauti smūgį ir taip būti pažeisti).
Atvaizdas 4.11: Beveik neįtikėtina, bet tiesa: Mano patvarus, vandeniui nepralaidus foto krepšys „Ultralight“ iš Rimowa jau beveik 20 metų senumo – ir vis dar yra tvirtas. Nusipirkau jį, nes netgi ant jo galiu stovėti – to patyriau, kai foto sesijose neturėjau laiptų ar kitos galimybės gauti aukšto prizmės taško. Tačiau koncertų duobėje, tarp visų veiklių fotografų, man stovėti ant foto krepšio per rizikinga, nes bet kokio atsitiktinio kontaktavimo momentą nuo jo nuneštų žemyn. Koncertuose aš labiausiai mėgstu naudoti vieną iš mano foto kuprinių, nes jos mažiausiai trukdo.
(Nuotrauka © 2012 m.: Jens Brüggemann – www.jensbrueggemann.de)
Atvaizdas 4.12: U2 (čia bendrasenas ir dainininkas Bono) koncerte Berlyno Olimpiniame stadione 2005 m. liepos 7 d. Norint laisvai judėti – jei tai iš viso įmanoma – patartina fotografuoti koncertą su kuo mažesne įranga. Nereikia visada turėti visas objektyvus; kartais „materialinis karas“ netgi atitraukia nuo dėmesio į temą.
(Nuotrauka © 2007 m.: DAVIDS/Sven Darmer – www.svendarmer.de)
